Paskutinis įrašas rašytas Kovo 8-tąją. O tai reiškia, kad (prisimerkęs, suraukęs antakius žiūri į viršų) daugiau ne dvi savaites (!) nesugebėjau parašyti jokio įrašo. Dėl to kaltas mano naujas, bet tuo pačiu jau senas priešas - Kauno technologijos universitetas 
Pagalvojau, kad gal reikėtų pasidalinti įspūdžiais iš pirmųjų studijų metų (na dar mokslo metai nesibaigė, bet ar mane išmetė sužinosiu tik rudenį, tad laikykim, kad pirmus metus jau beveik baigiau ) :
Taigi visų pirma prisipažinsiu jog studijuoju Transporto priemonių inžineriją (”Transporto” rašau iš didžiosios, nes man tai lyg ir religija dabar ). Iš tiesų labiau norėjau studijuoti architektūrą, tačiau po patirto fiasko (įstojau į mokamą, o mokėti 8000lt už nekokybiškas (būkim realistai ) studijas kažkaip nesinorėjo) nutariau šią svajonę padėti į “svajonių stalčiuką” ir į savo pasirinkimų sąrašą prirašiau įvairių kitų specialybių: nuo verslo vadybos ir įvairių inžinerijų iki baldų dizaino. Nieko čia nepadarysi, šiais laikais “labai svarbu” kažką studijuoti (sarkastiškas juokas). Taigi gavosi taip, jog įstojau į Transporto priemonių inžineriją. Mano studentiškas gyvenimas prasidėjo (aūūūūūūūūūūūū ).
Pirmasis studijų įspūdis mažai skyrėsi, nuo to, kaip viską įsivaizdavau: daugybė neįdomių paskaitų, mokančių dalykų, kurių, greičiausiai, niekada dirbant (jei darbą gausiu 
) neprireiks, dar daugiau visokio plauko atsiskaitymų ir t.t. Didžiausią šoką patyriau dėl matematikos. Mokykloje iš jos paskutiniais metais turėjau 9, iš egzamino surinkau 70 procentų, o studijuojant mano rudens vidurkis nesiekė 6. Teko priprasti prie to, jog aukštoji matematika (o dabar dar ir fizika, bei kiti tikslieji mokslai) bus tas inkaras, kuris mane per rotaciją tems žemyn.
Na bet pirmas semestras buvo pusė bėdos lyginant su antruoju. Dabar didžiausia bėda yra paskaitos, kurios vyksta ne mūsų fakultete. Pastoviai tenka skubėti, kad nepavėluotume į paskaitas, ką jau kalbėti apie sausakimšus (neperdedu, gink dieve) autobusus, prigrūstus studentų, važiuojančių į bendrabučius. Žodžiu velniava, ne kitaip, bet jau pradėjau priprasti. Kitas dalykas, kuris mane nervina, tai kompiuterinė braižyba. Atrodo, kur čia bėdos, juk su kompiuteriu braižyti/ modeliuoti moku. Tačiau visa bėda yra braižymo programoje. Dirbam su Autocad. Visai nieko programėlė, bet kartais man ji ima atrodyti buka ten, kur kitos programos problemų neturi. Kodėl studentas negali pats pasirinkti braižymo programos, su kuria jam patogiau dirbti? Na, bet čia tik mano pasamprotavimas :D.
Taigi tokia tad mano, +- menininko pradžia, studijuojant inžineriją. Dar prieš akis >3 metai. Tikiuosi pavyks bent bakalaurą pabaigti. Tai tiek šiam kartui.
p.s. sėkmės abiturientams , ruošiantis egzaminams 
Neseniai viena mergina (Šerše la fam :D) mane pavadino keistuoliu. Pagalvojau, gal ji ir teisi 
